Keksiukai su Toffifee saldainiais

Aš esu didelė keksiukų kepėja. Manau, kad taip ir prasidėjo mano vakarai ir rytai virtuvėje. Nors tiksliai dabar ir nepamenu (tikrai ne todėl, kad virtuvėje sukuosi nuo 3 metų, gal kaip tik galima sakyti, kad tik kokius tris metus), bet man atrodo, kad kartą man pavyko juos iškepti ir tuomet puoliau kaip pasiutusi juos dauginti. Saldžius. Sūrius. Su brokoliais, su šokoladu, rožių vandeniu, citrinomis. Ir tų receptų nemažėja. Aš įtariu, kad gyvenimo nepakaktų išmėginti visus keksiukų receptus. Pirma buvo tiesiog keksiukai, dabar galvoju ir kaip juos papuošti, padaryti įdomesnius ir t.t. Pernai vasarą ypač didelis iššūkis buvo keksiukų kepimas G. ir M. vestuvėms. Pavyko :} Nors kaip tikra avantiūristė išvakarėse nusprendžiau pakeisti dviejų keksiukų receptus ir vestuvėms juos kepiau pirmą kartą. Šiais metais laukia dar du tokie iššūkiai, bet gal kada apie tai išsamiau. Šis receptas irgi atsirado būtent todėl, kad juos kepsiu vienoms vestuvėms. Toks buvo jaunosios pasiūlymas. Ir šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti iš anksto. Keksiukus nešiausi į svečius. Brolis paragavęs sakė, kad tokių norės ir savo vestuvėms. Kurioms, aišku, keksiukus kepu aš :}

Reikia:

  • 3 kiaušinių
  • 100 ml rudo cukraus (aš šio neturėjau, tad naudojau baltą)
  • 450 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
  • 125 ml balto cukraus
  • 75 g lydyto sviesto
  • 150 ml pieno
  • 3 šaukštelių kepimo miltelių
  • 3 šaukštelių vanilinio cukraus
  • 200 g džiovintų spanguolių (šių irgi neturėjau ir jų visai netrūko, nors reikalo nesugadintų)
  • 14 Toffifee saldainių

Kremui:
100 g lydyto sviesto
200 g cukraus pudros (apytikriai)
šaukštelio aviečių padažo (nebūtina)

Eiga:
Dideliame dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi iki tirštos baltos masės. Kitame dubenyje sumaišykite visus sausus produktus (aš dažniausiai atsimatuoju reikiamus kiekius ir viską persijoju). Sausus produktus sudėkite į cukraus ir kiaušinių masę. Gerai išsukite. Ir tik tuomet sudėkite lydytą sviestą ir pieną, bei spanguoles, dar kartą gerai viską gerai išplakite. Nežinau ar būtent dėl tokios produktų maišymo eigos, bet keksiukų tešla tapo be galo lengva ir puri. Į keksiukų formeles įdėkite po gerą šaukštą tešlos. Ant jos patupdykite po saldainį ir užklokite dar vienu šaukštu tešlos. Kepkite iki 180C įkaitintoje orkaitėje 18-20 min.

Kremas:
Va su kremais tai man sunku. Niekaip nerandu to tobulojo. Kuris ir gražiai atrodytų, leistųsi formuojamas, o ir skanus būtų. Jau antrą kartą eksperimentuoju su kremu iš lydyto sviesto. Pirmą kartą išėjo per kietas, bet antras kartas sėkmingesnis. Taigi išlydome 100 g sviesto, šiek tiek atvėsiname ir pilame cukraus pudrą (persijotą!) iki norimos konsistencijos. Aš dar įpyliau avietinio padažo, skonio daug nesuteikė, bet vos vos padažė rožine spalva.

Pastebėjimai:
Tešlos išėjo daugiau, tad sunaudojus visus Toffifee saldainius, kitus keksiukus teko kepti be nieko. Kadangi tešla tokia pūkinė kitą kartą prieš tupdydama saldainį jos dėsiu daugiau, kad Toffifee nenusileistų iki dugno.

Šaltinis: Heleen’s Hobbies
Trukmė: pusvalandis
Kiekis: apie 20 keksiukų
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2 (na, gal 2×4)

K.

Reklama

Cukinijos su citrinomis

Toks be galo paprastas ir skanus reikaliukas gaminamas iš dviejų C. Citrina ir cukinija.

Reikia:
puskilogramio mažų cukinijų
pusantro šaukšto alyvuogių aliejaus
vienos citrinos
rupios jūros druskos ir juodųjų pipirų

Eiga:
Cukinijas nuplaukite ir supjaustykite. Naudojau tokią senovinę pjaustyklę, kuri padaro gražias bangeles cukinijos griežinėliuose. Manau, kad galima pjaustyti tiesiog peiliu. Tiksliau net nemanau, bet esu tikra. Galima pjaustyti paprastai. Bet pjaustyti reikia. Jei nepjaustysite gali nieko neišeiti 🙂

Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite cukinijas ir kepkite vis pamaišydami arba atsargiai apversdami, kad apskrustų abi pusės.
Gerai nušveiskite citriną ir smulkia tarka nutarkuokite žievelę.
Iškepusias cukinijas pabarstykite citrinos žievele, rupia druska ir pipiru.
Šis CC reikalas puikus garnyras. Arba skanu tiesiog taip.

Šaltinis: Reader’s Digest knyga “Pusvalandis virtuvėje“, 261 p.
Trukmė: 15 minučių
Kiekis: 4 porcijos
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2

Skanaus!

K.

Kino pavasario 2012 muzikos

Kažkaip va dabar sėdžiu, žvelgiu pro langą ir sunku rašyti žodį pavasaris. Na koks gi čia pavasaris? Nei išsprogusių medžių, nei šilumos. Lietus plauna šaligatvius ir ką tik aplankytas Londonas buvo toks vėsus, kad net dabar prisiminus kaulus maudžia. Namuose, kaip tikruose senamiesčio mūruose – vėsu ir drėgna. Ir aš net baigiu pamiršti apie ką planavau rašyti. Ogi apie “Kino pavasarį“, kuris jau baigėsi prieš gerą mėnesį, kuomet pavasariu nekvepiantis Vilnius dar nebaugino taip, kaip dabar. Žinau. Žinau, kad tik kelios dienos skiria mus nuo ypatingos šilumos, bet juk pabumbėti niekada nevėlu.

Esu nuolatinė “Kino pavasario“ lankytoja ir man patinka tas intensyvus metas, kai po darbo skubi į filmą arba kino teatre praleidi visą dieną. Apie matytus filmus nenoriu daug kalbėti. Kartais smagia gerokai palaukti ir suprasti, kad filmas tikrai buvo vertas dėmesio, jei jį prisimeni po gero pusmečio.


Kino pavasarotojai. Dar prieš “Idiotą“ :]

Tad šį kartą blogu pasinaudosiu kaip užrašų knygele. Kad nepamirščiau puikios muzikos, kuri skambėjo šiame pavasaryje:

1. Filmo “Gyvenimo sienos“ pabaigoje skambėjusi Marvin Gaye ir Tammi Terrell “Ain’t No Mountain High Enough“ (absoliutus gėris!)

2. Filmas “Idiotas“. Be komentarų. Geriausias epizodas, kai džiaugiausi žiūrėdama šį filmą buvo, kai skambėjo ši daina – The Stranglers “Strange Little Girl“

3. Ir, žinoma, “Cafe de Flore“ – filmas, kurio visas muzikinis takelis glostė širdį. Melodija lydėjusi prieš kiekvieną Kino pavasario filmą ir mylimieji Sigur Rosai

Valio. Dabar gal nepamiršiu šių gėrių ir po metų kitų :]

K.

Lašišos ir špinatų kišas su rikotos sūriu

Kišas yra turbūt vienas mėgstamiausių mūsų patiekalų. Jį lengva pagaminti ir jį galima gaminti iš labai įvairių produktų. Šiam jums reikės:

Tešlai:

  • 125 g sviesto arba margarino
  • 250 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
  • Pusė stiklinės šalto vandens
  • žiupsnelio druskos

Įdarui:

  • 4 kiaušinių
  • 150 ml grietinėlės
  • 200 g rikotos sūrio
  • 150 g rūkytos lašišos
  • 100 g šviežių špinatų
  • druskos, pipirų, čiobrelių
  • 50 g tarkuoto “Džiugo“ sūrio

Trapios tešlos receptą naudoju iš senos knygos “Patarimai jaunai šeimininkei“. Bandžiau jų įvairių: ir su kiaušiniu ir su grietine ir t.t ir pan., bet man pagal šį receptą išeina pati geriausia tešla. Kokia jos paslaptis? Manau, kad šaltas vanduo ir minkymo metu patenkantis oras.

Sutarkuokite šaltą sviestą (arba margariną) ir sumaišykite su miltais. Sviestą ir miltus minkykite  pirštais, kad susidarytų trupiniai. Kai iš visko pasidarys smulkūs trupiniai, padarykite duobutę per vidurį ir įpilkite vandens (viso iškarto nepilkite, vandens jums reikia tik tiek, kas sulipintų tešlą, ji neturi būti skysta, turi išlikti standi). Minkykite tešlą tol, kol bus standi ir lygi, jeigu tešla „nesilipdo“ įpilkite dar vandens, tešlą minkykite taip, kad į ją patektų kuo daugiau oro. Kai tešla jau bus standi, sulaužykite ją į kokius 4-5 gabaliukus ir atšaldykite šaldytuve apie valandą.

Įdaras:

Šį kartą nusprendėm pabandyti į įdarą įmaišyti rikotos sūrio, galiu jums pasakyti, kad tai labai pasiteisino, nes įdaras buvo labai švelnus ir vientisas.

Suplakite kiaušinius su grietinėle, įmaišykite rikotos sūrį,sudėkite nuplautus ir nusausintus špinatus ir smulkiai supjaustytus lašišos gabalėlius, pagardinkite druska, pipirais ir smulkintais čiobreliais.

Tešlą plonai iškočiokite ir klokite į kepimo formą. Ant tešlos užpilkite sumaišytą mišinį ir kepkite 20-25 min iki 180C įkaitintoje orkaitėje. Įdaras turi būti minkštas, bet ne skystas, kaip omletas.

Štai ir viskas. Galima skanauti ir karštą ir šaltą.

 

Šaltinis: tešla – 1981 m. leidimo knyga “Patarimai jaunai šeimininkei“, įdarą sukūrėme. 
Trukmė: tešla 10 min. ir 1 val. šaldymas, įdaras: 10 min. ir 20 – 25 min. kepimas.
Kiekis: 4-6 porcijos.
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2.

G.

Ožkos sūrio salotos su druskoje keptais burokėliais ir gražgarstėmis

Visi žino, kad ožkos sūris labai dera su burokėliais. Šį kartą pasirinkau šias salotas, nes labai norėjau išbandyti kepimą druskoje. Galiu pasakyti, kad burokėliai išėjo visai neblogi, nors gan sūrūs, druskos papildomai į salotas dėti nereikėjo. Žinau, kad dar taip kepa žuvį, būtinai reiks pabandyti.

Darant salotas siūlau neapsiriboti vien recepte nurodytais produktais. Salotas galite papildyti mangu, avokatu, pankoliu ar agurkais.

Dar būtinai įdėsiu salotų receptą, kur keptus burokėlius reikia pamarinuoti acte.

Reikia:

  • 2-3 burokėlių
  • 100 g kieto ožkos sūrio
  • pundelio gražgarsčių (rukolų)  arba kitų mėgstamų salotų
  • 100 g graikinių riešutų
  • 1 kg rupios druskos
  • balzaminio acto
  • alyvuogių aliejus
  • juodųjų pipirų

Neluptus burokėlius nuplaukite, nusausinkite, sudėkite į kepimo indą, apklokite druska, uždengite folija ir kepkite orkaitėje, įkaintoje iki 180C vieną valandą.

Per tą laiką susmulkinkite graikinius riešutus ir juos pakepinkite sausoje keptuvėje. Nuplaukite ir truputį susmulkinkite gražgarstes, pasmulkinkite sūrį.

Kai iškeps ir truputėlį atvės burokėliai juos nulupkite ir supjaustykite plonais grėžinėliais. Visus ingridientus sumaišykite ir pagardinkite pipirais, alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu.

Galite skanauti!

Šaltinis: čia.
Trukmė: valanda burokėlių paruošimui ir 10 minučių salotų sumaišymui.
Kiekis: 4-6 porcijos.
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2.

G.