Babka su romu (Romo boba)

Dar vienas ilgai eterio laukęs receptas. Senų seniausiai buvau sugalvojusi, kad Šv. Velykoms šiemet norėčiau kepti kokią nors babką. Pavarčiusi senovines knygas ir prisiminusi vaikystę nusprendžiau kepti romo babką. Ne todėl, kad vaikystėje būčiau dažnai romą gėrusi. Ne, todėl, kad pamenu tokias sovietinių kulinarijų romo bobutes, kuriose, turbūt buvo naudojamas tik romo aromatas, bet skanumas tikrai toks įsimenantis. Tai ši mano gaminta boba ne tokia. Visiškai nelabai ką bendro su anosiomis turinti, bet taip pat verta nuodėmės.
Įdomu tai, kad procesas užtrunka be galo ilgai. Jei neklystu pradėjau bobą gaminti gal 4 popiet, o baigiau 11 vakare. Tai nereiškia, kad visą laiką reikėjo ką nors maišyti, tiesiog mielės tris kartus kildinamos, o tai užtrunka. Ypač todėl, kad knygoje nenurodyta trukmė, tik parašyta, kad kildinti kol iškils :}
Tešlos konsistencija nuo trigubo kildinimo išties fantastiška. Puri, lyg ir tirpstanti burnoje, porėta.
Recepte nurodytas kiekis pasirodė gerokai per didelis net ir gausiai kompanijai, tad kepiau iš pusės normos. Iš tokio kiekio iškepiau vieną babką. Jei norėsite daugiau, produktų kiekį dvigubinkite.

Babkai reikės:
1/4 stiklinės pieno
25 gramų šviežių mielių
200 gramų miltų
6 kiaušinių
100 gramų sviesto
žiupsnelis druskos
pusės stiklinės cukraus
pusės citrinos žievelės

Sirupui reikės:
1/4 stiklinės cukraus
kelių šaukštų romo
pusės stiklinės vandens

Eiga:
1/4 stiklinės šilto pieno išmaišykite mieles. Įdėkite kelis šaukštus miltų. Išmaišykite. Tešla turi būti lyg blynams ruošta. Dubenį su tešla padėkite šiltai, kol mielės pakils (kas kartą tešlos kildinimas trukdavo apie dvi valandas). Kai tešla pakils, ją gerai išplakite, įdėkite žiupsnelį druskos, iki baltumo su puse stiklinės cukraus išplaktus kiaušinius, miltus, kambario temperatūros sviestą ir citrinos žievelę. Gerai išmaišykite ir padėkite šiltai, kad dar kartą pakiltų. Kai antrą kartą tešla gerai pakils, gerai išplakite, išmaišykite ir supilkite į sviestu išteptą formą (idealiausiai tinka su skyle per vidurį, tuomet babka bus pati tikriausia). Tešlos formoje neturėtų būti labai daug (jei jūsų turimoje tešla “užima“ per daug vietos, siūlyčiau kepti dviejose formose) , nes ją reikia dar kartą kildinti, tuomet kai pakils jau galima kepti. Knygoje parašyta, kad kepti reikia krosnyje valandą, o aš savo orkaitėje įkaitintoje iki 180C kepiau irgi apie valandą, kol į tešlą įsmeigtas medinis pagaliukas ištraukus buvo sausas. Tuomet babką ištraukiau ir palikau šiek tiek atvėsti. Atvėsusią išverčiau į serviravimo lėkštę, kad galutinai atauštų. Tuo metu galima pasiruošti sirupą. Šiltame vandenyje išmaišykite cukrų ir supilkite romą. Kai jau babka bus vėsi ją sulaistykite sirupu. Aš padariau ir lengvą glajų iš cukraus pudros vandens ir citrinos sulčių. Gauta mase apliejau romo babką.

Po tokio ilgo proceso sulaukti kitos dienos, kai jau buvo galima paragauti babkos buvo nelengva. Bet tikrai verta. Įtariu, kad įraše tai jau rašiau ir kartotis neįdomu, bet babka įstabi. Ir aš dar norėsiu ją kepti. Ir išvis kepti babkas smagu. Visas tas ilgas procesas suteikia ruošiamam patiekalui dar daugiau išskirtinumo ir jį gaminant be meilės neapsieisi :}

O čia Velykinio stalo prisiminimas. Oi kaip gerai buvo…

Šaltinis: knyga “Didžioji virėja“. Vaizdas: 1990 (antras fotografuotas leidimas), p. 506
Trukmė: visas procesas truko beveik 7 valandas
Kiekis: 20 gabalėlių
Sudėtingumas: 8×9, yra ką veikti

K.

Reklama

Avokadų lazanija

Pirmą kartą šios lazanijos (ar koks ten lietuviškas pavadinimas?) ragavau draugės A. gimtadienyje. Tą kartą visi kartu labai smagiai ją gaminome ir, nors procesas tikrai netrumpas, kiekviena sugaišta minutė verta triūso, nes lazanija be galo skani. Gal net viena skaniausių ir mano mėgstamiausių. Įdomi ji tuo, kad sudėliojama iš trijų rūšių įdarų: paprikų, avokadų ir pomidorų bei kaliaropių ir užpilama sūrio padažu (tiesa, aš nedarau sūrio padažo, nes man jis per riebus, vietoje jo naudoju pieno kisielių). Tad be ilgų įžangų.

Reikia
sūrio padažui:
75 g sviesto
6 šaukštų miltų
800 ml pieno
pusės šaukštelio druskos
šviežiai maltų pipirų
400-500 ml tarkuoto sūrio

paprikų įdarui:
2 raudonų paprikų supjaustytų juostelėmis
1 smulkinto svogūnėlio (šaloto)
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
pusės šaukštelio druskos
žiupsnelio juodųjų pipirų

avokadų įdarui:
4 skiltelėmis supjaustytų avokadų
1 smulkinto žalio čili pipiriuko
2 sutrintų česnako skiltelių
3 smulkintų svogūnėlių (šalotų)
1 citrinos sulčių
pusės šaukštelio druskos

pomidorų ir kaliaropių įdarui:
4 skiltelėmis supjaustytų pomidorų
1 plonais griežinėliais pjaustytos kaliaropės
3 sutrintų česnako skiltelių
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
pusės šaukštelio druskos
žiupsnelio pipirų
šaukštelio cukraus

sviesto skardai patepti
saujos saulėgrąžų
16-20 lazanijos lakštų
200 ml tarkuoto sūrio

Eiga:
paruoškite visus įdarus ir palikite juos pastovėti (tai užtrunka, jei pjaustytojų nedaug). Tuo metu ruoškite sūrio padažą. Ištirpinkite sviestą ir sudėkite miltus. Šiek tiek pavirkite ant mažos ugnies visą laiką maišydami, tuomet supilkite pieną. Pavirkite kelias minutes, kol pienas sušils. Išjunkite ir palikite šiek tiek atvėsti. Tuomet sudėkite sutarkuotą sūrį ir gerai išmaišykite.
Karščiui atsparų indą ištepkite sviestu ir pabarstykite saulėgrąžomis. Dėkite sluoksnį lazanijos lakštų ant jo pilkite sūrio padažą ir dėkite paprikų sluoksnį. Vėl klokite lakštus, pilkite sūrio padažą ir dėkite avokadų sluoksnį. Dar kartą klokite lazanijos lakštus, pilkite sūrio padažą ir dėkite pomidorų ir kaliaropių sluoksnį. Ant viršaus dar vienas lazanijos lakštų sluoksnis, likęs sūrio padažas ir tarkuotas sūris ant lazanijos viršaus. Kepkite 200C įkaitintoje orkaitėje 20-30 minučių. Iškepusią lazaniją dešimčiai minučių palikite orkaitėje, pastovėjusią ją daug lengviau pjaustyti.

Nenorinties rieboko sūrio padažo, siūlau pieno kisieliaus receptą:
3 šaukštai krakmolo
1 litras pieno
Stiklinėje pieno išmaišykite tris šaukštus krakmolo. Likusį pieną šildykite puode, kai pienas bus karštas, į jį plona srovele pilkite pieną išmaišytą su krakmolu. Maišykite tol, kol konsistencija bus kaip kisieliaus. Gali būti, kad neprireiks visos stiklinės pieno. Galima paskaninti žiupsneliu muskato. Šis prieskonis visuomet pagyvina skonį.

Jau ne pirmą kartą atrandu, kad kepto avokado skonis ypač malonus ir turtingas. Tad avokadas tikrai vertas visokių kulinarinių eksperimentų, gana tik žalią valgyti, kas, ne paslaptis, taip pat be galo skanu ir sveika.

Šaltinis: Sylvia Danielsson “Vaisiai, uogos ir daržovės“. Presvika: 2004, p. 119
Trukmė: pusvalandis produktų supjaustymui ir dar tiek kepimui
Kiekis: 8-10 porcijos
Sudėtingumas: 3×4, užtrunka ir šiek tiek yra ką paveikti

K.

Trapi tešla

Trapios tešlos receptą naudoju iš senos knygos “Patarimai jaunai šeimininkei”. Bandžiau jų įvairių: ir su kiaušiniu ir su grietine ir t.t ir pan., bet man pagal šį receptą išeina pati geriausia tešla. Kokia jos paslaptis? Manau, kad šaltas vanduo ir minkymo metu patenkantis oras.

Jums reikės

  • 125 g sviesto arba margarino
  • 250 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
  • Pusė stiklinės šalto vandens
  • žiupsnelio druskos

Sutarkuokite šaltą sviestą (arba margariną) ir sumaišykite su miltais. Sviestą ir miltus minkykite  pirštais, kad susidarytų trupiniai. Kai iš visko pasidarys smulkūs trupiniai, padarykite duobutę per vidurį ir įpilkite vandens (viso iškarto nepilkite, vandens jums reikia tik tiek, kas sulipintų tešlą, ji neturi būti skysta, turi išlikti standi). Minkykite tešlą tol, kol bus standi ir lygi, jeigu tešla „nesilipdo“ įpilkite dar vandens, tešlą minkykite taip, kad į ją patektų kuo daugiau oro. Kai tešla jau bus standi, sulaužykite ją į kokius 4-5 gabaliukus ir atšaldykite šaldytuve apie valandą.

Galima pasidaryti didesnį kiekį tešlos ir jį užsišaldyti. Prieš naudojimą tešlą siūlau atšildyti šaldytuve.

Pankolių ir apelsinų salotos

Visą dieną nesuvokiu gera ji ar ne. Ar čia viskas džiugu ir taip, kaip turi būti, ar atvirkščiai, niekas niekur neįsipaišo ir vaizdas liejasi tiesiog akyse. Ai. Tada reikia galvoti ir vadovautis tokiais kokiais nors kitais dalykais arba prisiminimais. Savaitgalį štai su Seneliu viską šauniai “nurašėme“ pilnačiai. Maždaug “- Ima miegas… Turbūt dėl pilnaties“, “- Nesinori grėbti… Turbūt dėl pilnaties“ ir t.t. ir pan. Kadangi pilnatis dar nesibaigė, tai gal taip ir galvosiu, kad ji čia dėl visko kalta, arba artėjantis gimtadienis, kuris verčia susimąstyti apie per metus ir vėl neįvykdytus neužsibrėžtus tikslus (čia toks gudrus savigraužos elementas, kai save kamuoji, kad neįgyvendinai nepasižadėtų pažadų ar kažkaip panašiai).
Yra juk ir gerų dalykų. Štai šiandien pagaliau gavau siuntinį su matavimo puodeliais. Nuo šiol nebaisūs man jokie amerikietiški receptai, kur viską puodeliais reikia matuoti (o matuoti labai tiksliai aš be galo mėgstu). Vakar labai sėkmingai pasirodėme protmūšyje. Ir ši begaliniai gera daina dabar skimbčioja ausyse.

Receptas išmėgintas kaime yra puikus ir nusižiūrėtas per kolegės R.V. gimtadienio paminėjimą ofise.
Išvis pankoliai mane užvaldė. Esu juos įsimylėjusi, nors dorai negaliu suprasti kaip čia taip yra, kai anyžių negaliu pakęsti, o jie dalinasi panašiu kvapu ir skoniu. Gal geriau nesigilinsiu ir mėgausiuos. Nes pankoliai verti mėgavimosi.

Reikės
1 pankolio
2 apelsinų
šlakelio aliejaus
druskos/pipirų
žydinčios vyšnios šakelės papuošimui (nebūtina)

Eiga
Siūlome nulupti apelsinus ir juos supjaustyti. Mes labai vargome, nes norėjome, kad nebūtų jokių odelių, o apelsinai akivaizdžiai nebuvo pasiruošę taip išsinuoginti, tai ir sultys tekėjo ir pirštai lipo, bet šiaip ne taip pavyko. Pankolį supjaustyti smulkiai. Tuomet abu produktus sumaišyti dubenyje, įpilti šiek tiek aliejaus (manau, kad geriausia koks neryškaus skonio), paskaninti druska ir pipirais pagal skonį. Štai ir viskas.

Skonių derinys man labai priimtinas. Traškus pankolis ir sultingas apelsinas. Kaip G. rašė derėjo ir prie kalmarų ir prie šonkauliukų, ir prie šašlykų, ir prie keptų daržovių (taip, mes mėgstame kepti).

Šaltinis: pasiskolinta iš kolegės
Trukmė:  10 minučių
Kiekis: jei garnyras 3 – 4 porcijos, jei rimčiau, galima ir vienam sukirsti
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2

Ir dar. Gaminti prie stalo žvelgiant į ežerą esti malonumas didelis. Tam netrūksta jėgų ir pilnatis įtakos neturi :]

Ir dar dar. Ką sau galvoja alyvos ir kaštonai žydėdami dabar??? Siutas ima ne kitaip, kur jūs visi skubate? Sakau, kad jau savaitė kita ir derlių nuimti galėsime..

K.

 

 

 

 

Ant žarijų kepti kalmarai

PAGALIAU mums pavyko nuvažiuoti į savo sodybą! Pabuvus ten kokią valandą pamiršti, kad buvo žiema, atrodo, kad net nebuvom iš čia išvažiavę. Ir, kaip visada, buvo labai labai gerai ir, kaip visada, buvo labai labai skanu, taigi dalinuosi pirmuoju patiekalu gamintu gamtoje.  Šį kartą norėjau pagaminti kažką lengvo.

Reikia:

  • 6-7 didesnių kalmarų
  • 1 šviežio čili pipiro
  • 1 citrinos sulčių
  • Pora šaukštų alyvuogių aliejaus
  • Šviežių čiobrelio šakelių
  • Druskos ir juodųjų pipirų

Eiga:

Į dubenį sudėkite kalmarus, smulkiai supjaustytą čili pipirą, pagardinkite druska, pipirais, čiobreliais. Supilkite citrinų sultis, alyvuogių aliejų ir viską išmaišykite. Marinuokite pora valandų.

Suverkite kalmarus ant iešmų ir kepkite ant žarijų 5 min. vieną pusę, 5 min, kitą pusę. Labai svarbu kalmarų neperkepti, nes kitaip jie bus kieti ir guminiai. Mums šį kartą išėjo puikiai, kalmarai buvo minkšutėliai, prieskoniai jautėsi maloniai, bet neužgožė pačių kalmarų skonio. Labai rekomenduoju su apelsinų ir pankolių salotomis ar kažkuo panašaus.

Pirmas patiekalas gamtoje išėjo labai pavykęs ir įkvėpė naujų receptų gamtoje bandymams.

Labai laukiu kai galėsiu vėl ką nors tokio pagaminti.

Linkiu visiems skanių eksperimentų gamtoje!

G.


Šaltinis: šeimos receptas 🙂
Trukmė:  2 val. marinavimas, 30 min. paruošimas ir kepimas
Kiekis: vakarienei 3 – 4 porcijos, užkandis  8 – 10 porcijos
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2

Šparagų ir sūrio tartas

Kažkaip aš maniau, kad rašyti blogą paprasčiau. Na, galvojau, kad tik pafotografuoji ir vienas du sumeti tekstuką. O viskas juk tikrai daug sudėtingiau. Jau nekalbu apie tai, kad nuotraukomis niekada nebūni patenkintas ir tekstas, kurį sugalvoji eidamas gatve ant popieriaus kažkodėl negula. Iech. Bet gal šiandien ne apie tai.

Šį įžangėlė lyg ir mėginimas pasiteisinti kaip čia taip atsitiko, kad veik mėnesio prireikė papasakoti apie Šv. Velykas ir pasidalinti keliais receptais. Taigi. Šiemet Šv. Velykas šventėme lofte. Aštuoniolika šeimos narių prie ilgo stalo apkloto skaisčiai mėlyna staltiese ir nuklotu visų suneštais patiekalais. Mimozos (putojantis vynas ir apelsinų sultys), kiaušiniai, tartai, kišai, žuvis, šaltiena, kalakutiena su tuno padažu, salotos, mišrainės. Skamba lyg rimta apsivalgymo šventė, bet viskas buvo puikiai suplanuota ir maisto neliko, nes buvo skanu. Skanu taip, kad ir dabar prisiminusi džiūgauju dėl pavykusios šventės. Džiūgauju, aišku, ir ne tik todėl. Smagu dėl to, kad pirmą kartą mūsų su G. organizuota šeimyninė šventė buvo kaip niekada vykusi.

Kaip pradėjau žvalgytis šios pavasariškos šventės receptų, norom nenorom akį ypač traukė ryškiai žali produktai. Todėl radusi šparagų ir sūrio tartą neatsilaikiau, nepaisant to, kad Lietuvoje šparagų sezonas toks dar ne visai egzistuojantis ir teko paieškoti žaliųjų stiebelių. Iš karto galiu pasakyti, kad buvo verta. Skanu, gaivu ir lengva pagaminti.

Taigi.

Reikia:
kelių lakštų šaldytos bemielės tešlos
pundelio žalių šparagų
dviejų puodelių tarkuoto sūrio (pagal receptą reikėtų Gruyerio, bet man tokio nepavyko rasti, tad naudojau taip pat recepte rekomenduojamą Ementalį)
Žiupsnelis miltų
Šlakelis aliejaus
Druskos ir pipirų

Eiga:
Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Atšildykite tešlą ir ją iškočiokite, kad tilptų į skardą. Kočiokite ant kokio nors paviršiaus, kurį pabarstysite miltais. Tešlą įklojus į skardą lengvai įpjaukite jos kraštus ir šakute subadykite viršų. Įkaitintoje orkaitėje kepkite 10-15 minučių, kol dailiai apskrus. Tuo metu sutarkuokite sūrį ir nupjaustykite sumedėjusių šparagų galiukus. Ant iškepusios tešlos sudėkite tarkuotą sūrį ir šparagus. Pašlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais. Kepkite dar 20-25 minutes. Ragauti karštą arba šaltą.

Mes valgėme šaltą, nes kol sudaužėm kiaušinius šis atvėso, bet nuo to tikrai nesuprastėjo. Nuotraukos paskutinio gabalėlio, nes na, ši porcija aštuoniolikai žmonių yra tik paragavimui :]

Šaltinis: Martha Stewart
Trukmė: valandžiukė
Kiekis: vienas tartas, kurio gali pakakti 8 arba paragauti 18 :}
Sudėtingumas: paprasta kaip 2×2

K.