Dar vienas ilgai eterio laukęs receptas. Senų seniausiai buvau sugalvojusi, kad Šv. Velykoms šiemet norėčiau kepti kokią nors babką. Pavarčiusi senovines knygas ir prisiminusi vaikystę nusprendžiau kepti romo babką. Ne todėl, kad vaikystėje būčiau dažnai romą gėrusi. Ne, todėl, kad pamenu tokias sovietinių kulinarijų romo bobutes, kuriose, turbūt buvo naudojamas tik romo aromatas, bet skanumas tikrai toks įsimenantis. Tai ši mano gaminta boba ne tokia. Visiškai nelabai ką bendro su anosiomis turinti, bet taip pat verta nuodėmės.
Įdomu tai, kad procesas užtrunka be galo ilgai. Jei neklystu pradėjau bobą gaminti gal 4 popiet, o baigiau 11 vakare. Tai nereiškia, kad visą laiką reikėjo ką nors maišyti, tiesiog mielės tris kartus kildinamos, o tai užtrunka. Ypač todėl, kad knygoje nenurodyta trukmė, tik parašyta, kad kildinti kol iškils :}
Tešlos konsistencija nuo trigubo kildinimo išties fantastiška. Puri, lyg ir tirpstanti burnoje, porėta.
Recepte nurodytas kiekis pasirodė gerokai per didelis net ir gausiai kompanijai, tad kepiau iš pusės normos. Iš tokio kiekio iškepiau vieną babką. Jei norėsite daugiau, produktų kiekį dvigubinkite.
Babkai reikės:
1/4 stiklinės pieno
25 gramų šviežių mielių
200 gramų miltų
6 kiaušinių
100 gramų sviesto
žiupsnelis druskos
pusės stiklinės cukraus
pusės citrinos žievelės
Sirupui reikės:
1/4 stiklinės cukraus
kelių šaukštų romo
pusės stiklinės vandens
Eiga:
1/4 stiklinės šilto pieno išmaišykite mieles. Įdėkite kelis šaukštus miltų. Išmaišykite. Tešla turi būti lyg blynams ruošta. Dubenį su tešla padėkite šiltai, kol mielės pakils (kas kartą tešlos kildinimas trukdavo apie dvi valandas). Kai tešla pakils, ją gerai išplakite, įdėkite žiupsnelį druskos, iki baltumo su puse stiklinės cukraus išplaktus kiaušinius, miltus, kambario temperatūros sviestą ir citrinos žievelę. Gerai išmaišykite ir padėkite šiltai, kad dar kartą pakiltų. Kai antrą kartą tešla gerai pakils, gerai išplakite, išmaišykite ir supilkite į sviestu išteptą formą (idealiausiai tinka su skyle per vidurį, tuomet babka bus pati tikriausia). Tešlos formoje neturėtų būti labai daug (jei jūsų turimoje tešla “užima“ per daug vietos, siūlyčiau kepti dviejose formose) , nes ją reikia dar kartą kildinti, tuomet kai pakils jau galima kepti. Knygoje parašyta, kad kepti reikia krosnyje valandą, o aš savo orkaitėje įkaitintoje iki 180C kepiau irgi apie valandą, kol į tešlą įsmeigtas medinis pagaliukas ištraukus buvo sausas. Tuomet babką ištraukiau ir palikau šiek tiek atvėsti. Atvėsusią išverčiau į serviravimo lėkštę, kad galutinai atauštų. Tuo metu galima pasiruošti sirupą. Šiltame vandenyje išmaišykite cukrų ir supilkite romą. Kai jau babka bus vėsi ją sulaistykite sirupu. Aš padariau ir lengvą glajų iš cukraus pudros vandens ir citrinos sulčių. Gauta mase apliejau romo babką.
Po tokio ilgo proceso sulaukti kitos dienos, kai jau buvo galima paragauti babkos buvo nelengva. Bet tikrai verta. Įtariu, kad įraše tai jau rašiau ir kartotis neįdomu, bet babka įstabi. Ir aš dar norėsiu ją kepti. Ir išvis kepti babkas smagu. Visas tas ilgas procesas suteikia ruošiamam patiekalui dar daugiau išskirtinumo ir jį gaminant be meilės neapsieisi :}
O čia Velykinio stalo prisiminimas. Oi kaip gerai buvo…
Šaltinis: knyga “Didžioji virėja“. Vaizdas: 1990 (antras fotografuotas leidimas), p. 506
Trukmė: visas procesas truko beveik 7 valandas
Kiekis: 20 gabalėlių
Sudėtingumas: 8×9, yra ką veikti
K.
Vilniaus gastronomas 
Jūsų babką turiu “nusižiūrėjusi“ jau keletą mėnesių. Ji lygiai tokia, kokią įsivaizdavau nuo vaikystės, kokia ir turi būti tikra “romo boba“, nes dabartinės gaminamos kažkokios netikros 🙂 Ačiū už receptą. Gražių Velykų švenčių 😉
Tikiuosi babka pavyko, jei kepet Velykoms, ji tikrai verta ilgo triuso 🙂
Sveiki. Pavyko labai puikiai! Labai labai skani 🙂 Kepsiu pagal šį Jūsų receptą tikrai dar ne kartą ir ne tik Velykoms. Dar kartą ačiū, kad dalinatės 🙂